Vierchai.ten.lt |beta versija

Mums laiko žemėj duota tiek nedaug-

tai mažytis tarpsnis, palyginus su Amžinybe, todėl

skubėk žmogau...Skubėk mylėti...

Skubėk Tėvynę ginti nuo piktų akių...

Skubėki žmogumi pabūti...

O laikas skuba, skuba lyg nutrūkęs!...

Bet tu, žmogau, pralenki jį!

Pralenki jį ne žingsniais, bet savo mintimis, savo darbais...

O kai išmoksi pastebėti ašarą, dar neišriedėjusią draugo akyse...

Kai suspausi triukšmą ir delnai kvepės tyla...

Kai daužysis nenurimstanti dvasia krūtinėj,

o viltis lyg kelrodė žvaigždė tau kelią švies.

Kai praplauks juodi it anglys debesys pro šalį,

bet tavo tyra širdis juos spindinčiais, giedrais pavers...

Žinok, žmogau, tu laiką jau lenki, bet neskubėk

karūnos dėtis ant galvos, nes laikas čia proga pasinaudos

ir tada tave pranoks.

Pralenkti laiką taip paprasta nėra-

lenktynės su laiku - sunki išbandymu kova.

Bet atsimink, kad tu viską galėsi, jei nenustosi tikėti,

savo svajonę turėti, savo širdį penėti ir būti tikru žmogumi.

*Ievos kūryba 2008.01.09